Monologas

Kaþkas naktá sapnuoja saulæ


Kaþkas dienà pilnas tamsos


Kaþkam sunku áveikti baimæ


Nors neturi kur dëti dràsos





Nematyti kas rytà saulës


Jà nusineðë miðkai


Jie pilni - nepilni apgaulës


Ir keisti nekeisti labai





Kaþkieno naktis benamë


Kaþkieno diena be spalvø


Kaþkas viskas gaunas savaime


O kaþkam net pradëti sunku


Kiekviena ðirdis trokðta meilës


Neapykantos pilna ðirdy


Savo rankomis siekiam nepasiekiamos laimës


Ne kiekvieno ranka stipri